Riedančios uolos

Nežinau, kaip kituose žurnaluose, bet tame, kuriame dirbu, kiekvieną savaitę vyksta aktyvios diskusijos apie tai, koks turėtų būti kito numerio viršelis. Kartais tai virsta vos ne dramomis, kartais - komedijomis. Į kurias, dėl savo užimamų pareigų esu tiesiogiai įtraukiamas. O aš jau seniai (mažiausiai pusmetį) svarstau - kiek žurnalo viršelis įtakoja vartotojo apsisprendimą jį pirkti?

Pabandau apibendrinti pagal save patį, su konkrečiais pavyzdžiais.

Verslo klasė. Na, dauguma atvejų - tikrai gražūs viršeliai, ar tiksliau būtų sakyti - atitinka mano skonį ir vizualoestetinį (che, smagus naujadaras? pats sukūriau!) supratimą. Bet pasiskaitau viršelyje anonsuojamas temas, ir padedu žurnalą atgal ar nukreipiu žvilgsnį toliau. Neįdomu, ir tiek. Ir sorry, koks bebūtų viršelis, tegul ir su Gibson Les Paul, atremtos į Harley Davidson nuotrauka, bet jei ant jo teigiama, kad numerio tema - vidurinio sluoksnio paskolos ir investicijos, aš jo tikrai nepirksiu.

Iliustruotasis mokslas. Vienas iš nedaugelio mano perkamų žurnalų (bo vis atrodo, kad užsiprenumeruoti per daug terliavos, nors turbūt taip ir nėra). Man nuoširdžiai dzin, kas ant jo viršelio - tiesiog per tuos kelis numerius įsitikinau, kad tai žurnalas, kuris man suteikia malonumą, ir man visiškai nerūpi, kokia jo pagrindinė tema, kas pavaizduota viršelyje ir t.t. Pirkčiau net ir tada, jei viršelis būtų išvis "blank", vien su logotipu.

Scientific American. Jei atvirai, ne itin mėgstu šį mokslo populiarinimo žurnalą. Man žurnalas turi būti pramoga, o šiojo tekstuose pernelyg daug žodžių, kuriuos reikia gūglinti. Bet va, parašė, kad numerio tema - žmogaus balsas kaip instrumentas - ir neatsilaikiau. Ir man visai dzin, ką vaizduoja paveiksliukas: ar teoriškai pliką mergą, virtusią į violončelę, ar, tarkim, balso stygų schemą iš antrakursių medikų vadovėlio. Man svarbiausia, kad numeryje gvildenama man įdomi tema, o kaip taip vizualizuojama - visiškai dzin.

FHM. Prisipažįstu, esu turbūt nepakankamai vyriškas vyras, bo esu nusipirkęs vienui vienintelį jo numerį. Ir pirkau vien dėl to, kad ant to numerio viršelio buvo užrašyta "100 būtinų albumų". Sudomino. Nusipirkau. Beje, mano paties nuostabai, dauguma atvejų mano ir žurnalo nuomonės dėl albumo sąrašo sutapo ;) Bet čia jau ne į temą...

Gal užteks. Ką noriu pasakyti? Arba kad nesu statistinis skaitytojas, arba kad šimtai, o kartais ir tūkstančiai litų, išleidžiami iliustracijų pirkimui iš agentūrų, modelių samdymuisi fotosesijoms ir kitiems panašiems dalykams, yra gerokai per didelės išlaidos siekiamiems rezultatams pasiekti, bent jau pas mus, Lietuvoje.

OK, o dabar - man įdomiausia dalis: ką apie viršelio tendencijas galvojate jūs? Labai laukiu komentarų.

P.S. Netolimoje ateityje dar noriu ir šį tą pasakyti apie viršelinių antraščių formulavimą, bet dar reikia kiek pagromuliuoti dūmas. To be continued...