Riedančios uolos

Ar žinote, kiek žmonių reikia pastumti troleibusui su keliasdešimt keleivių?

Keturių: dviejų studentų, Adžio ir dėdulės.

Važiuoju šįryt į darbą, kamščiai didžiausiai, troleibusas bando persirikiuoti iš vienos juotos į kitą, brakšteli ir... sustoja.

Iš vairuotojo kabinos išlenda toks liūdnas liūdnas seneliukas ir aukštu aukštu balseliu sako:
- Vyrai, reiktų pastumti troleibusą keletą centimetrų, gal padėtumėt?

Mat "ūsai" ant reikiamos linijos neperšoko, bet vos vos trūksta.

Troleibuse vyrijos - apie pusę, t.y. iki poros dešimčių. Dauguma sėdi. Šiknas pakelia tik du studentai ir dėdulė.

Išeinam į lauką. Galvoju - na, gal visi kiti susiprotės išlipti, juk trulus stumdyti - rimtas reikalas, su visais keleiviais gi nestumsi.

Kur tau. Kaip stovėjom keturiese, taip ir likom keturiese. Net vairuotojas į kabiną atgal sulindo.

Na, jei jau taip... OK. Stumiam! Ir... ėhė, stumiasi, ir sakyčiau, net gana nesunkiai!

Prisipažinsiu, nesitikėjau.

Čia ir baigiasi istorija. "Ūsai" sukontaktavo su tuo, kuo reikia, mes, kaip didvyriai, pergalingai grįžom į troleibusą, vyrai spaudė rankas, moterys bučiavo ir verkė, lijo žiedlapiais, griaudėjo trimitai, alų midų gėrėm, į darbus nepavėlavom...

Bet susimąsčiau: juk kiek pinigų savivaldybės galėtų sutaupyti ant elektros! Pagamini kokį lengvesnį važį, ir prašau - gerbiamas keleivi, dvi stoteles tempi, vieną pats važiuoji. Ir pasportuoji, ir žalieji džiūgauja, ir atrakcija kokia! Be abejo, laidų reiktų - vien tam, kad keleiviai temptų pagal maršrutą, o ne kur nors į upę ar pan. Kodėl niekas anksčiau to nesumąstė?