Riedančios uolos

Sąlyginai ankstyvas rytas. Užsimiegojęs Adis įlipa į troleibusą, flegmatiškai pasižymi vienkartinį bilietą ir įsiremia į turėklų bei lango kampą — palaimingai snausti, kol nuvažiuos iki objekto. Pavažiuoja dvi—tris stoteles, ir čia...

Į troleibusą Išdidžiai Įsiveržia Kontrolieriai. Taip, priešais troleibusą stūkso Kruvinasis (OK, OK, tiesiog Raudonasis) Mikriukas, o kontrolieriai – na, tokie tipiški gariūniniai bičiukai: skusti, susikūprinę, dirbtinės odos kožankėm ir styliovom džinsūrom, pas kelis ir cepūros atitinkamos yra. Žodžiu, viskas kaip turi būti.

Ir pasisek tu jiems taip — tiesiai prieš duris ramstosi kažkoks volosatas! Nu rimtai, a girdž, toks visas lochas, volosatas, ir dar ačkarykas, j**tv***mat!
Tiesiog matosi, kaip nušvinta jų veidai.

Ignoruodami kitus keleivius, porelė tiesiog nosimis įsibeda į mane. Flegmatiškai išsitraukiu pažymėtą bilietą, ištiesiu teisėtiesiems tikrintojams.

Avo, b*e. Turi talončiką, nu n***ui.

Matosi, kaip į plikas galvas šauna auksinė mintis: o gal talončikas — falšyvas? Prasideda nuodugni apžiūra. Vienas bičiukas išsitraukia popiergalį, atkomposteruoja, kraipo vienaip, kraipo kitaip, lygina su mano talončiku... Parodo kolegai. Vo b*e, beveik nesutampa, nu!

Visa tai trunka mažiausiai dvi mintues. Likę keleiviai po truputį pradeda piktintis (kas žino, gal dėl dėmesio stokos? ;), pora neapsikentusių vyresnio amžiaus matronų puola liudyti, kad aš tikrai, tikrai žymėjau — va, prie to komposterio — tik važiuojam greičiau!

Tuo tarpu aš tingiai rymau ir galvoju: na, su kiek naujienų fotoagentūrų bedirbau, niekur nemačiau jokio kadro su kontrolieriais natūralioje jų darbo aplinkoje. Neišnaudota niša, ką?

Išsitraukiu "press-card’ą", pamojuoju tikrintojams prieš nosį, ir viena ranka traukdamasis fotoaparatą iš kuprinės, tikrai mandagiu tonu pasiteirauju:
— Sakykit, o Jūs neprieštarautumėt, jei aš Jus nufotografuočiau darbo vietoje?..

Nuo šios frazės ištarimo, iki tos akimirkos, kai Kontrolieriai palieka troleibusą — na, gal kokios trys sekundės. Kaip jau minėjau, buvau gerokai apsimiegojęs, bet galėčiau prisiekti bent ketvirčiu barzdos, kad vienas iš Kontrolierių, skusdamas į savo Kruvinąjį Mikroautobusiuką, galvą stengėsi kiek galima giliau sukišti į apykaklę...